Teismo įsakymas arba kaip svetima skola gali virsti sava
Įstatyme[1] yra įtvirtinta keletas teisminių įsiskolinimų priteisimo būdų: teismo įsakymas, dokumentinis procesas ir ginčo teisena. Teismo įsakymo ir dokumentinio proceso būdų privalumai – mažesnis formalizmas, leidžiantis operatyviau ir pigiau atgauti skolą. Vis tik dažniausiai skolas bandoma prisiteisinėti teismo įsakymo keliu. Tai lemia kelios priežastys. Pirma, žyminis mokestis už jį siekia tik ketvirtadalį sumos, kuri būtų mokama teikiant ieškinį ginčo teisenos būdu. Antra, pats procesas pakankamai nesudėtingas ir greitas.
Trumpai apie patį procesą. Kreditorius, turintis piniginių reikalavimų, atsirandančių iš sutarties, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kt., teikia teismui nustatytos formos pareiškimą, kuriame išdėsto savo reikalavimą. Teismas, gavęs pareiškimą, išnagrinėja jo atitikimą Įstatyme numatytiems reikalavimams ir jeigu jie tenkinami, priima teismo įsakymą. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, priimdamas sprendimą, vadovaujasi tik vienos šalies (kreditoriaus) pateiktais duomenimis ir nenagrinėja pačio reikalavimo pagrįstumo, t. y. nėra būtina, kad kreditorius savo reikalavimus pagrįstų įrodymais. Apie kreditoriaus pareiškimą ir teismo įsakymo išdavimą nedelsiant informuojamas skolininkas. Gavęs dokumentus, skolininkas jį gali apskųsti per 20 dienų. Jei neapskundžia, t. y. nepareiškia prieštaravimų, tada teismo įsakymas įsiteisėja ir tampa vykdomuoju dokumentu, su kuriuo galima kreiptis į antstolius dėl skolos išieškojimo. Jei teismo įsakymas apskundžiamas – teismas jį panaikina ir procesas užsibaigia.
Paprastai teismo įsakymo veiksmingumas ir efektyvumas pasireiškia tada, kai dėl skolos egzistavimo fakto ginčas nekyla (pvz., skola negrąžinama dėl prastos skolininko finansinės padėties ir pan.). Esant nesutarimams šis būdas dažniausiai neleis pasiekti laukiamo rezultato. Kita vertus, nemažą įtaką šiame procese gali turėti ir sėkmės faktorius. Tai atsiskleidžia žvelgiant į pareigas, kurias įgyja skolininkas, gavęs teismo dokumentus. Kaip minėta, skolininkas, nesutikdamas su kreditoriaus reikalavimais, turi laiku informuoti teismą apie savo prieštaravimus. Pastebėtina, kad informavimas nėra laisvos formos, t. y. jis turi atitikti Įstatyme numatytus bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, išskyrus reikalavimą nurodyti prieštaravimų pagrindą. Laiku nepateikto prieštaravimo kaina – teismo įsakyme nurodytos pinigų sumos išieškojimas. Svarbu tai, kad tokių pasekmių gali sulaukti ne tik realus skolininkas, bet ir asmuo, kuriam teismo įsakymas adresuotas atsitiktinai, per klaidą. Rizika tapti nesamos skolos savininku gali išaugti tuo atveju, jeigu adresatas neturi pakankamai žinių, įgūdžių ar finansinių galimybių pasitelkti reikalingą teisinę pagalbą. Praktikoje yra buvę atvejų, kai asmenys praleido teismo nurodytus terminus tik dėl atidumo stokos, o kai kuriais atvejais terminus ir visai pamiršo. Įstatyme yra numatyta sąlygų, kurios kiek sumažina tikimybę pakliūti į minėtą situaciją, pvz., procesas nutruks, jei asmeniui dokumentai nebus tinkamai įteikti ar jo gyvenamoji bei darbo vietos nebus žinomos. Beje, dokumentai gali būti įteikiami ne tik pačiam skolininkui asmeniškai, bet ir jo šeimos nariams (išskyrus atvejus, kai šeimos nariai turi priešingą suinteresuotumą), o taip pat ir darbovietės administracijai. Jeigu jau dokumentai įteikinėjami, jų nevertėtų atsisakyti priimti, nes atsisakymas bus prilygintas dokumentų įteikimui.
Reiktų paminėti ir tai, kad yra numatytos tam tikros pasekmes savo teisėmis piktnaudžiaujantiems asmenims (t. y. tiems, kurie bando pareikšti nepagrįstus reikalavimus). Už tokį bandymą gali būti skiriama bauda ir iki 289 eurų. Tačiau baudų skyrimo sąlygos yra gana griežtos. Norint paskirti baudą, visų pirma reikia nustatyti, kad kreditoriaus reikalavimas buvo pateiktas aiškiai nepagrįstai, visų antra – kad kreditorius tikrai veikė nesąžiningai, t. y. kad reikalavimą jis pateikė sąmoningai (tyčia). Taigi jeigu reikalavimai pareiškiami per klaidą (dėl nerūpestingumo ar neatsargumo), ši sąlyga nebus tenkinama. Jeigu reikalavimus reikš įprastai daug skolininkų turinčios bendrovės (pvz., teikiančios komunalines, skolų išieškojimo ir pan. paslaugas), tyčią taip pat bus sunku įrodyti.
Iš viso to, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad turime ribotai veiksmingą, tačiau gana greitą ir kartais labai efektyvų kreditorių teisių ir interesų gynimo mechanizmą, kuris, be kita ko, gali būti panaudotas ir kaip priemonė pasipelnyti kitų asmenų nežinojimo sąskaita. Nepaisant visko, šio instituto nauda yra neabejotina.