TRANSPORTO TEISĖ, PERVEŽIMAI
Teisinės paslaugos apima logistikos, ekspedijavimo, krovos, agentavimo sutarčių, pretenzijų (reklamacijų) ir kitų su nacionaliniu ir tarptautiniu pervežimu susijusių dokumentų rengimą, konsultacijas ir atstovimą sprendžiant ginčus, kilusius tarp krovinių pervežime dalyvaujančių subjektų, teisinių išvadų dėl atsakomybės paskirstymo, vežėjo civilinės atsakomybės taikymo, rengimą, konsultavimą ir atstovavimą draudiminiuose ginčuose.
Mes teikiame teisines paslaugas pervežimų, transporto teisės srityje:
- Konsultuojame žodžiu (telefonu, atvykus į biurą) ir raštu (el. paštu, pateikus užklausą):
- pervežimo sutarčių sudarymo klausimais;
- pervežimo sutarčių netinkamo įvykdymo ir žalos išieškojimo klausimais,
- pervežimo sutarčių nevykdymo klausimais;
- pervežimo sutarčių nutraukimo ir nuostolių išieškojimo klausimais.
- Parengiame visas su pervežimais ir transporto teise susijusias sutartis;
- Parengiame procesinius dokumentus (ieškinius, atsiliepimus ir pan.);
- Atstovaujame visų instancijų teismuose.
LABAI SVARBU!
Sprendžiant ginčus dėl civilinės atsakomybės krovinių vežimo kelių transportu santykiuose, neretai iškyla klausimas, kokiais teisės aktais reikėtų vadovautis – tarptautiniais (CMR konvencija) ar nacionaliniais (Kelių transporto kodeksu, Civiliniu kodeksu, Krovinių vidaus vežimo kelių transportu taisyklėmis). Atsakymas į šį klausimą yra svarbus ne tik teismui, sprendžiančiam konkretų ginčą, bet ir krovinio vežimo sutarties šalims, todėl jį derėtų žinoti dar prieš kreipiantis į teismą.
Atliekant vidaus pervežimus keliais, t. y. pervežant krovinius Lietuvos Respublikos teritorijoje, tokiam pervežimui bus taikoma nacionalinė teisė, tuo tarpu pagrindinė prielaida tarptautinių krovinių vežimą keliais reglamentuojančios CMR konvencijos taikymui – tarptautinis pervežimas, t. y., kai krovinio siuntimo ir gavimo vieta yra skirtingų valstybių teritorijoje.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad krovinių vežimo keliais teisiniuose santykiuose CMR konvencijos taikymas tam tikrais atvejais priklauso dar ir nuo šalių valios. Civilinis kodeksas numato, jog sutartinėms prievolėms taikoma prievolės šalių susitarimu pasirinkta teisė. Tad, sudarydamos krovinių vežimo ar krovinių vežimo organizavimo (ekspedijavimo) sutartį, šalys gali susitarti tarpusavio santykiuose taikyti CMR konvenciją, nebent susitarimas taikyti CMR konvenciją prieštarautų imperatyvioms teisės normoms. Pavyzdžiui, CMR konvencijos 1 straipsnio 4 punkte imperatyviai nurodyta, kad ji netaikoma, esant vežimams, vykdomiems pagal tarptautines pašto konvencijas, palaikų vežimui, būsto apstatymo vežimui persikraustant.
Be abejo, jei pervežant krovinį tarptautiniu maršrutu kelių transporto priemone už užmokestį susiklosto CMR konvencijos reguliuotini teisiniai santykiai, šalys negali susitarti netaikyti CMR konvencijos. Sprendžiant, ar tarp šalių atsiradusiems teisiniams santykiams turi būti taikoma CMR konvencija, reikia patikrinti, ar yra pačios Konvencijos nustatytas sąlygų visetas, t. y. ar:
- vežama kelių transporto priemone;
- vežama už užmokestį;
- krovinio išsiuntimo ir jo gavimo vieta yra skirtingų valstybių teritorijos;
- krovinio išsiuntimo vietos ir/arba krovinio gavimo vietos valstybė yra CMR konvencijos narė.
Nustačius visas šias sąlygas, CMR konvencija turi būti taikoma privalomai ir bet koks susitarimas vietoje CMR konvencijos taikyti nacionalinę teisę bus negaliojantis.
Tačiau šalių susitarimu galima nustatyti CMR konvencijos taikymą tarpusavio santykiams, kurie nėra savaime reguliuojami CMR konvencijos normomis (pvz., sutartiniams santykiams tarp dviejų ekspeditorių). Toks susitarimas reikš, kad vežimas bus vykdomas pagal CMR konvenciją. Vis dėlto atsižvelgiant į tai, kad CMR konvencija nereguliuoja visų tarp sutarties šalių galinčių susiklostyti teisinių santykių (pvz., krovinio sulaikymo teisės), jos nuostatos bus taikomos tik tiems santykiams, kurie patenka į Konvencijos reguliavimo sritį (pvz., vežėjo atleidimas nuo atsakomybės, atsakomybės ribos ir kt.).
CMR konvencija numato ypatingas taisykles, kurių nenustato joks kitas teisės aktas. Esant prieštaravimui tarp nacionalinių įstatymų ir CMR konvencijos nuostatų, privalu remtis CMR konvencija, vadovaujantis specialaus įstatymo viršenybės principu.
CMR konvencija šalių susitarimu gali būti taikoma ne visai sutarčiai, o atskirai jos daliai ar atskiroms dalims. Tai ypač svarbu nustatant atsakomybę už netinkamą pervežimo (ekspedijavimo) sutarties vykdymą – pavėluotą krovinio pristatymą. Kelių transporto kodeksas numato, kad pavėlavus pristatyti krovinį, vežėjas privalo atlyginti nuostolius, tačiau negautos pajamos nėra atlyginamos. Tuo tarpu pagal CMR konvenciją reikalauti negautų pajamų atlyginimo, kai kroviniui padaroma žala ir jis prarandamas, taip pat negalima, tačiau Konvencijoje yra nustatyta išimtis, kad tuo atveju, kai krovinio pristatymo terminas yra pažeidžiamas, ir pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo įrodo, kad dėl to patyrė žalą, vežėjas privalo kompensuoti nuostolius, kurie tokiu atveju yra būtent negautos pajamos.
CMR konvencija nustato vienerių metų ieškinio senaties terminą ieškiniams dėl vežimų, kuriems taikoma ši konvencija pareikšti. Tyčinių veiksmų ar veiksmų, kurie prilygsta tyčiniams veiksmams atveju – senaties terminas yra treji metai. Savo ruožtu Kelių transporto kodeksas bet kokiu atveju numato dvejų metų senaties terminą, per kurį gali būti pareikšti ieškiniai, kylantys iš vežimo sutarties.